Šis sijonas siūtas gerokai anksčiau, bet negaliu nepasigirti, nes jis gražus ir puikiai tinka nuotakai - vėlgi mano draugei Eugenijai. Žinoma, didžiausią įspūdį kelia sijono uodega, prie kurios tikrai reikėjo paplušėti, ir kurio idėja, kaip ir viso apdaro - Eugenijos. Daug tiulio reikėjo tai uodegai, ir daug valandų gėlių karpymo, bet rezultatas - puikus.
Ši vestuvinė suknelė tik įrodo seną tiesą, kai iš pirmo žvilgsnio, niekuo neypatingas audinys, pirktas Gariūnuose, ir ten pat pirktas tokio pat audinio korsetas rodo - kad žmogus ir jo skonis beigi subtilumas puošia drabužį, o ne atvirkščiai. O puikiai parinktas sijono „undiniškas" modelis ir bendra šventės dvasia ypatingai tiko šiam audiniui.
O puokštė - skėtis, kuri matyti nuotraukoje - daryta pačios nuotakos, ypatingai kūrybingos ir auksinių rankų merginos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą